Fasado šiltinimas neoporu vs baltu polistirolu: ar verta permokėti?

19 November 2025 · · APVA, energiniai reikalavimai, grafitinis eps, neoporas

Fasado šiltinimas neoporu vs baltu polistirolu: ar verta permokėti?

Ką iš tikrųjų lyginame: plokštę ar sistemą?

Šiuolaikinis fasadas – tai ETICS sistema (klijai + EPS/neoporas + armavimo sluoksnis + tinkas).

Svarbu suprasti:

  • Šiltinimo plokštės (baltas EPS ar neoporas) – tik viena grandis.
  • Galutinę kainą formuoja darbai, klijai, tinkas, pastoliai, mazgų sprendiniai, o ne vien plokštė.
  • Tai reiškia, kad „permoka“ už neoporo plokštę sistemos mastu yra santykinai nedidelė, bet šiluminis efektas jaučiamas visą pastato gyvavimo laiką.

Toliau lyginam neoporo ir balto EPS naudą visos sistemos kontekste.


Šiluminės savybės: kiek iš tiesų „šiltesnis“ neoporas?

Šilumos laidumo koeficientas λ – skaičius, parodantis, kaip lengvai medžiaga praleidžia šilumą. Kuo λ mažesnis, tuo plokštė geriau šiltina.

Tipiniai dydžiai iš gamintojų ir tyrimų:

  • Baltas EPS (fasadinis):
    apie 0,036–0,040 W/m·K (dažnai LT rinkoje matysit 0,036–0,038 ant etikečių).
  • Pilkas grafitinis EPS (neoporas):
    apie 0,030–0,033 W/m·K.

Praktiškai tai reiškia:

Neoporas ≈ 15–25 % efektyvesnis už tokio pat tankio baltą EPS.

Ką tai duoda projekte?

  • Norint pasiekti tą pačią sienos šiluminę varžą R, su neoporu reikia maždaug 2–3 cm plonesnio sluoksnio.
  • Arba, jei dedate tą patį storį (pvz. 20 cm), neoporas suteiks mažesnius šilumos nuostolius (šaltesnės žiemos sąskaitos bus mažesnės).

Ryšys su B/A klasės reikalavimais ir APVA parama

Lietuvoje B klasės namui sienų šiluminė varža R sienoms turi būti apie 5,56 m²K/W.

Kai projektuoja B klasę ar dar aukščiau, dažnai išeina:

  • Baltam EPS reikia, pvz., ~18–20 cm;
  • Neoporui – maždaug ~14–18 cm (priklauso nuo mūro, projekto ir konkrečios λ reikšmės).

APVA paramos projektams (individualių namų modernizavimas iki B klasės ir bent 40 % sutaupymas) šiluminiai reikalavimai yra griežti.
Todėl grafitinis EPS (neoporas) dažnai parenkamas būtent tam, kad reikalingą klasę būtų galima pasiekti nepadidinant fasado iki „turėklų storio“.


Kaina ir atsiperkamumas: plokštė vs visas fasadas

Kur atsiranda „permoka“?

Realiai rinkoje dažnai susiduriame su situacija, kad:

  • Neoporo plokštė m² kainuoja brangiau nei balto EPS (procentai priklauso nuo gamintojo ir tankio).
  • Bet klijai, armavimo mišiniai, tinkas, darbai, pastoliai, transportastie patys.

Jeigu schematiškai įsivaizduosim, kad:

  • plokštės sudaro, tarkim, ~30–40 % medžiagų + darbų sąskaitos,
  • neoporas už plokštę kainuoja, tarkim, +20–30 %,

tai viso fasado sistema pabrangsta jau ne 30 %, o maždaug ~5–10 % (priklausomai nuo konkrečių kainų).
Tikslius procentus visada reikia pasitikslinti komerciniuose pasiūlymuose, čia – logikos iliustracija.

Ar tai atsiperka?

Jeigu fasadas daromas 30+ metų, svarbu žiūrėti ne tik į šiandienos sąmatą, bet ir:

  • šildymo sąskaitas per 10, 20, 30 metų;
  • galimą paramą;
  • turto vertę.

Grafitinis EPS (neoporas) dažnai pateikiamas kaip iki 20–25 % efektyvesnis už baltą EPS.

Tai nereiškia, kad sąskaitos sumažės 25 %, bet:

  • šilumos nuostoliai per sieną bus mažesni;
  • jeigu namas apšiltintas ne tik per sienas, bet ir stogą, grindis ir langus, bendras šildymo poreikis kris ženkliai.

Tipinėje renovacijoje tyrimai rodo, kad gerai apšiltinti ir atnaujinti pastatai šildymui sunaudoja maždaug 30–40 % mažiau energijos, palyginti su nerenovuotais.
Neoporas padeda su mažesniu storiu priartėti prie tokių rezultatų.


Storis, architektūra ir sklypo ribos

Čia atsiranda vienas iš stipriausių neoporo kozirių:

Kai storis yra problema, neoporas tampa sprendimu.

Kur tai aktualu?

  1. Sklypo ribos ir reglamentai
    • Jei namas arti kaimyno sklypo, papildomi 3–5 cm išorėje gali tapti juridine problema.
    • Su neoporu galima pasiekti reikiamą klasę ne išeinant už leidžiamo kontūro.
  2. Langų angokraščiai, balkonai, stogeliai
    • Storesnis baltas EPS vizualiai „suėda“ nišas, sudaro „gilios šulinio“ įspūdį prie langų.
    • Neoporas leidžia išlaikyti subtilesnes proporcijas – ypač renovuojant senas mūro dėžutes.
  3. Architektūrinė laisvė
    Neoporas plačiai naudojamas projektuose, kur siekiama derinti
    • aukštą energinį efektyvumą,
    • plonesnį fasadą
      ir architektūrinę išraišką.

Komfortas viduje: ne tik sąskaitos

Gerai apšiltintas fasadas sukuria ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir kitokį mikroklimatą:

  • Šiltesni vidinių sienų paviršiai → malonesnis jausmas, net jei oro temperatūra tokia pati.
  • Mažesnė kondensato ir pelėsio rizika kampuose, už baldų.
  • Sienos tampa mažiau „šaltos iš spinduliavimo pusės“ – prie jų maloniau būti.

Šioje vietoje neoporo ir balto EPS komforto principas tas pats – abu jie yra EPS, bet:

  • neoporas leidžia su mažesniu storiu pasiekti didesnę šiluminę varžą,
  • o tai reiškia šiltesnį vidinį paviršių ir mažiau šilumos tiltų, jei sistema gerai suplanuota.

Montavimas ir rizikos: kas svarbu žinoti apie pilkas plokštes?

Bendrai apie ETICS klaidas

Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausios problemos su ETICS fasadais kyla ne dėl pačios medžiagos rūšies, o dėl:

  • blogai įrengtų mazgų (cokolis, langai, parapetai),
  • nekokybiškų darbų (netolygus klijų sluoksnis, nepakankamai smeigių),
  • netinkamo drėgmės ir UV poveikio valdymo statybos metu,
  • prastos detalės aplink kritines vietas (laiptinės, balkonai ir pan.).

Tai galioja ir baltam EPS, ir neoporo sistemoms.

Kas specifinio neoporuose?

  1. Didesnis įkaitimas nuo saulės
    • Pilka spalva labiau sugeria saulės šilumą.
    • Jeigu plokštės ilgai paliekamos neuždengtos ant fasado, jos gali įkaisti, deformuotis.
    • Sprendimas – aiškus: montuojant naudoti apsaugines plėveles, netempti „iki vasaros pabaigos“ nenutinkuoto fasado.
  2. Meistrų patirtis
    • Reikia, kad darbus darantys meistrai suprastų, kaip elgtis su pilkomis plokštėmis (apsauga nuo saulės, klijų kiekiai, smeigių schema).
    • Ten, kur neoporas naudojamas seniai (Vakarų Europos šalys), tai – standartinė praktika.

Išvada:

Neoporas reikalauja truputį daugiau disciplinos montavimo metu, bet gerai dirbant rizikos ne didesnės nei su baltu EPS.


Gaisrinė sauga: ar pilkas EPS „saugesnis“?

Svarbu suvokti:

  • Ir baltas EPS, ir neoporas yra tas pats polistirolas – EPS, tik pilkame yra grafito.
  • Gaisrinę klasę lemia ne vien plokštė, o visa sistema (tinkas, armavimo sluoksnis, armavimo tinklas, klijai ir t. t.).
  • Rimti gamintojai (tiek baltų EPS, tiek neoporo sistemų) turi Europos techninius liudijimus (ETA), kuriuose nurodyta, kokio aukščio pastatams, kokiomis sąlygomis sistema tinkama.

Tad:

Gaisrinio saugumo prasme neoporas nėra „automatiškai geresnis“ vien dėl to, kad pilkas.
Svarbu: konkreti sertifikuota sistema ir jos laikymasis.


Drėgmė ir „kvėpavimas“

Dažnas mitas – kad polistirolas „nekvėpuoja“. Iš tiesų:

  • EPS (tiek baltas, tiek pilkas) yra uždarų porų putplastis, bet jis vis tiek turi tam tikrą garų pralaidumą.
  • Sistemos „kvėpavimą“ labiau lemia tinko tipas, o ne plokštės spalva.

Esminiai dalykai:

  1. Vėdinimas svarbiau už „kvėpuojančias sienas“
    • Kondensatas ir pelėsis labiau susiję su netinkamu vėdinimu, šilumos tiltais, šaltais kampais.
  2. Neoporas ir baltas EPS drėgmės atžvilgiu elgiasi labai panašiai
    • Jei sistema teisingai suprojektuota (garų srautai, mazgai), drėgmės problemų nei vienas, nei kitas „neatsineša“.

Ilgaamžiškumas ir aplinkosauga

Tyrimai rodo, kad kokybiškai įrengtos ETICS sistemos su EPS gali tarnauti 40 ir daugiau metų, jei tinkamai prižiūrimos.

Kur čia neoporo pranašumas?

Gamintojai pažymi:

  • Mažiau medžiagos, daugiau efektyvumo
    • dėl geresnio λ reikia plonesnio sluoksnio, tai reiškia mažiau žaliavos toms pačioms šiluminėms savybėms.
  • EPS – 98 % oras, 2 % plastikas (būdinga visam EPS, įskaitant neoporo pagrindu gaminamus produktus).
  • Atliekos gali būti perdirbamos (ypač modernūs produkty su saugiomis antipirenų formomis).
  • Didžiausias aplinkosauginis efektas – tai šildymo energijos sutaupymas per 30–40 metų, kuris daug kartų viršija energiją, panaudotą plokščių gamybai.

Taigi, aplinkosauginiu požiūriu:

Neoporas dažnai yra „ekonomiškesnis“ pasirinkimas išteklių prasme, nes tam pačiam rezultatui reikia mažiau medžiagos, o eksploatacijos metu jis taupo daugiau energijos.


Kur neoporas „privalomas“, o kur užtenka balto EPS?

Rinkitės NEOPORĄ, jeigu:

  1. Norite B ar A klasės (ar artimo jai) namo ir planuojate:
    • pasinaudoti APVA parama;
    • sumažinti šildymo sąskaitas ne simboliškai, o ženkliai.
  2. Ribota vieta šiltinimo storiui:
    • namas arti sklypo ribos;
    • jautrios architektūrinės detalės (balkonai, stogeliai, nišos).
  3. Statote namą „ilgam” ir galvojate apie ateitį
    • Neoporo „permoka“ dažnai atsiperka per kelis–keliasdešimt metų dėl mažesnių energijos sąnaudų.
  4. Renovuojate seną namą, kuriam reikia:
    • ne tik „priklijuoti 10 cm“, bet iš tiesų pasiekti normatyvinius reikalavimus.

Rinkitės BALTĄ EPS, jeigu:

  1. Pastatas nėra gyvenamasis
    • ūkiniai pastatai, garažai, sandėliukai, kur komfortas nėra kritiškas.
  2. Biudžetas labai ribotas ir tikslas – minimalus pagerinimas, o ne aukšta energinė klasė.
  3. Storis nėra problema, o šildymo sąskaitos sudaro nedidelę jūsų bendro išlaidų krepšelio dalį.

Galutinė išvada: ar verta permokėti?

Jei bandytume atsakyti vienu sakiniu:

Gyvenamam namui, kuris šiltinamas „rimtai ir ilgam“, neoporas dažniausiai yra vertas didesnės kainos.

Kodėl?

  • suteikia 15–25 % geresnį šiluminį efektyvumą,
  • leidžia sumažinti sienos storį arba padidinti energinę klasę,
  • per 30+ metų eksploataciją sutaupo daugiau energijos, nei kainuoja pradinis skirtumas,
  • palengvina B/A klasės ir paramos projektų įgyvendinimą.

Balto EPS ignoruoti irgi nereikia – jis išlieka racionalus pasirinkimas, kai:

  • kalbame apie ūkinius pastatus
  • arba apie labai riboto biudžeto sprendimus, kur šiltinama „tiek, kiek išeina“.