Pokyčiai po pokyčių: kas slypi naujajame STR projekte?

Per pastaruosius kelerius metus pastatų energinio naudingumo reikalavimai keitėsi ne kartą. A++ klasė, sandarumo bandymai, rekuperacija, atsinaujinančios energijos naudojimas daugeliui statančiųjų jau tapo įprastomis sąvokomis. Tačiau rengiamas naujas STR 2.01.02 projektas rodo, kad artimiausiais metais laukia dar vienas reikšmingas etapas.

Šį kartą siūloma ne tik pakoreguoti atskirus techninius parametrus. Projekte keičiama pati energinio naudingumo klasių sistema, įvedama visai netaršaus pastato samprata, daugiau reikšmės suteikiama pastato CO₂ emisijoms, atsinaujinančiai energijai, vasaros perkaitimo kontrolei ir net poveikiui klimatui per visą pastato gyvavimo ciklą.

Aplinkos ministerija nurodo, kad pakeitimai rengiami įgyvendinant naująją Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kurios ilgalaikis tikslas – iki 2050 m. pereiti prie visai netaršaus pastatų fondo.

Svarbu pažymėti, kad šiuo metu analizuojamas dokumentas dar yra STR projektas, todėl iki galutinio jo patvirtinimo dalis konkrečių techninių reikšmių ar formuluočių gali keistis.

A++ klasė iš siūlomos skalės išnyktų

Vienas lengviausiai pastebimų pakeitimų – nauja energinio naudingumo klasių sistema.

Šiuo metu naudojama skalė nuo A++ iki G, o naujajame projekte siūlomos aštuonios klasės:

A+, A, B, C, D, E, F ir G.

Tačiau tai nėra vien raidžių pervadinimas.

Pagal siūlomą sistemą:

• B klasė reikštų energijos beveik nevartojantį pastatą;
• A klasė – visai netaršų pastatą;
• A+ klasė – aukštesnio energinio naudingumo visai netaršų pastatą.

Aplinkos ministerija taip pat pabrėžia, kad šiuo metu energijos beveik nevartojantiems pastatams suteikiama A++ klasė, o pagal naują sistemą šią funkciją perimtų B klasė.

Todėl būsimos B klasės nereikėtų tiesiogiai tapatinti su šiandienine B klase – kartu keičiasi ir jos turinys bei vertinimo metodika.

Kodėl keičiama visa sistema?

Pagrindinis pokyčių šaltinis – 2024 m. priimta Europos Sąjungos Pastatų energinio naudingumo direktyva.

Jos tikslas – ne tik mažinti pastatų energijos vartojimą, bet ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Ši kryptis jau perkelta ir į Lietuvos Statybos įstatymą. Jame įtvirtinta nauja visai netaršaus pastato sąvoka. Toks pastatas turi būti labai aukšto energinio naudingumo, jam turi reikėti labai mažai energijos, jis neturi vietoje išskirti CO₂ iš iškastinio kuro, o eksploatacijos metu susidarančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos turi būti nulinės arba labai mažos.

Pagal jau priimtą reguliavimą:

nuo 2028 m. sausio 1 d. visai netaršūs turės būti nauji valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi pastatai;

nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems naujiems pastatams.

Todėl 2030 m. riba jau nėra vien STR projekto nuostata. STR projektas iš esmės detalizuoja, kaip šie bendresni įstatymo reikalavimai galėtų būti įgyvendinami praktiškai.

B klasė taptų naujuoju energijos beveik nevartojančio pastato standartu

Pagal projektą B klasės pastatas būtų labai aukšto energinio naudingumo pastatas, kurio energijos poreikis yra labai mažas, o didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro energija iš atsinaujinančių išteklių.

Tai reiškia, kad B klasės reikšmė naujoje sistemoje būtų visiškai kitokia nei šiandien.

Praktiškai tai svarbu tiek statytojams, tiek būsto pirkėjams: ateityje vien energinės klasės raidės nepakaks lyginti skirtingais laikotarpiais pastatytus pastatus. Reikės vertinti, pagal kokią reglamento redakciją ir metodiką ta klasė nustatyta.

A klasė reikštų jau visai netaršų pastatą

A klasės pastatams projekte keliami ne tik didesnio energinio efektyvumo, bet ir poveikio klimatui reikalavimai.

Numatoma, kad A klasės pastato pirminės energijos sąnaudos turėtų būti bent 1,1 karto mažesnės už B klasės pastato normines sąnaudas. Taip pat nustatomi reikalavimai atsinaujinančios energijos daliai ir CO₂ emisijoms.

Esminis skirtumas nuo dabartinės sistemos yra tas, kad vertinama ne tik tai, kiek energijos pastatas sunaudoja, bet ir iš kokių šaltinių ši energija gaunama.

Tai žymi reikšmingą energinio projektavimo krypties pokytį.

A+ klasės reikalavimai būtų dar aukštesni

A+ klasėje numatoma dar labiau sumažinti pirminės energijos sąnaudas – jos turėtų būti bent 1,2 karto mažesnės už A klasės normines sąnaudas.

Taip pat numatytas reikšmingas papildomas kriterijus: pastate, ant jo arba pastato sklype įrengti atsinaujinančios elektros energijos gamybos įrenginiai turėtų pagaminti ir pastatui patiekti daugiau elektros energijos, negu pastatas suvartoja.

Todėl A+ klasė pagal siūlomą modelį būtų ne tik aukšto energinio efektyvumo, bet ir aktyviai energiją gaminančio pastato standartas.

Individualiems namams tokį tikslą pasiekti gali būti lengviau dėl palyginti didelio stogo ar sklypo ploto vienam vartotojui. Daugiaaukščiuose daugiabučiuose užduotis gali būti sudėtingesnė, nes energijos vartotojų daug, o tinkamo ploto energijos gamybai vienam butui tenka mažiau.

Aukštesnė klasė nebūtinai reikš storesnes sienas

Vienas įdomesnių STR projekto aspektų – B, A ir A+ klasių gyvenamiesiems pastatams taikomos tos pačios norminės pagrindinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės.

Tai leidžia daryti svarbią išvadą: aukštesnę A ar A+ klasę numatoma pasiekti ne vien gerinant pastato atitvarų šilumines savybes.

Vis didesnę reikšmę turės:

• energijos šaltiniai;
• atsinaujinančios energijos dalis;
• inžinerinių sistemų efektyvumas;
• CO₂ emisijos;
• vietoje pagaminamos energijos kiekis.

Todėl ateities energinio efektyvumo standartas tampa labiau kompleksinis.

Atsiranda daugiau lankstumo projektuojant atitvaras

STR projekte numatyta ir tam tikra kompensavimo galimybė.

Atskira atitvara galėtų turėti blogesnes šilumines savybes nei atitinkamos klasės norminė reikšmė, jeigu kitų pastato atitvarų savybės būtų pagerintos tiek, kad bendras šilumos nuostolių balansas atitiktų nustatytus reikalavimus.

Praktiniu požiūriu tai suteikia daugiau architektūrinės laisvės.

Pavyzdžiui, didesnis stiklo plotas vienoje pastato dalyje galėtų būti kompensuojamas geresnėmis kitų atitvarų savybėmis, jei būtų išlaikyti bendrieji energinio naudingumo kriterijai.

Tai rodo judėjimą nuo griežto kiekvienos konstrukcijos atskiro vertinimo prie platesnio viso pastato energinio balanso.

Daugiau dėmesio bus skiriama vasaros perkaitimui

Pastatų energinis naudingumas tradiciškai dažniausiai siejamas su šildymo energijos poreikiu žiemą.

Naujajame projekte ryškiau akcentuojama ir kita problema – patalpų perkaitimas vasaros metu.

Projektuojant numatoma vertinti:

• skaidrių atitvarų plotą;
• jų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu;
• saulės spinduliuotę;
• apsaugos nuo saulės priemones;
• energijos poreikį vėsinimui;
• pastato vidaus šiluminę talpą.

Projekte aiškiai nurodoma, kad dideli skaidrių atitvarų plotai gali lemti perkaitimą ir didesnį vėsinimo energijos poreikį.

Tai reiškia, kad projektuojant vis didesnę reikšmę įgis ne tik langų šilumos perdavimo koeficientas, bet ir jų orientacija, šešėliavimas, stogeliai, išorinės žaliuzės ar kiti saulės kontrolės sprendimai.

Saulės energijos įrenginiai taps vis svarbesne pastato dalimi

STR projekte numatomas laipsniškas saulės energijos įrenginių diegimas pastatuose, kai tai techniškai tinkama, ekonomiškai pagrįsta ir funkciškai įmanoma.

Numatomi keli terminai:

• iki 2026 m. pabaigos – naujiems didesniems nei 250 m² negyvenamiesiems pastatams;
• nuo 2027 m. – daliai renovuojamų didesnių negyvenamųjų pastatų;
• etapais iki 2030 m. – esamiems viešiesiems pastatams;
• iki 2029 m. pabaigos – naujiems gyvenamiesiems pastatams.

Aplinkos ministerija saulės energijos integravimą taip pat išskiria kaip vieną iš naujos sistemos krypčių.

Individualių namų projektuotojams ir statytojams tai reiškia, kad stogo orientacija, tinkamas plotas moduliams, elektros trasos ir vieta įrangai taps vis svarbesniais ankstyvo projektavimo sprendiniais.

Iškastinio kuro reikšmė naujuose pastatuose mažės

Naujasis reguliavimas nenumato bendro ir momentinio dujinio šildymo draudimo visiems pastatams.

Tačiau ilgalaikė kryptis yra aiški.

Statybos įstatyme visai netaršus pastatas apibrėžtas kaip pastatas, kuris vietoje visai neišskiria CO₂ iš iškastinio kuro.

STR projekte šis principas detalizuojamas A ir A+ klasėms. A+ klasės atveju numatomas itin griežtas iškastinio kuro naudojimo ribojimas pastato reikmėms.

Todėl projektuojant naujus pastatus vis didesnę reikšmę turės elektrinės ir atsinaujinančia energija grindžiamos sistemos – šilumos siurbliai, efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos bei vietinė elektros gamyba.

Sandarumo reikalavimai išlieka svarbūs

Pastato sandarumas ir toliau išliktų vienu esminių energinio naudingumo rodiklių.

Pagal projektą naujiems gyvenamiesiems B, A ir A+ klasės pastatams numatomos tokios didžiausios oro apykaitos vertės esant 50 Pa slėgių skirtumui:

• iki 300 m² šildomo ploto – n50 ≤ 1,0 1/h;
• virš 300 m² – n50 ≤ 0,60 1/h.

Kai sandarumo matavimas privalomas, jis turėtų būti atliekamas baigtame statyti pastate prieš energinio naudingumo sertifikavimą.

Todėl langų montavimo kokybė, konstrukcijų sandūros, komunikacijų pravedimai bei sandarumo sluoksnių įrengimas ir toliau liks svarbūs tiek projektavimo, tiek statybos etapuose.

Rekuperacijos reikalavimai taip pat išlieka

B, A ir A+ klasės pastatuose, kuriuose įrengiama mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, projekte nustatomi konkretūs įrangos efektyvumo kriterijai.

Bendruoju atveju rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,80, o ventiliatorių elektros energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 0,45 Wh/m³.

Tai rodo, kad efektyvi mechaninė vėdinimo sistema ir toliau išliks svarbia aukšto energinio naudingumo pastatų dalimi.

Atsiras viso pastato gyvavimo ciklo poveikio vertinimas

Vienas iš reikšmingiausių ilgalaikių pokyčių yra VAP – visuotinio atšilimo potencialo per pastato gyvavimo ciklą – vertinimas.

Tarptautinėje praktikoje tam dažnai naudojamas GWP (Global Warming Potential) terminas.

Iki šiol pastato energinis vertinimas daugiausia orientuotas į energiją, sunaudojamą pastatą eksploatuojant. Naujas požiūris apima gerokai platesnį etapą – nuo statybinių medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo ir jo gyvavimo pabaigos.

Tai reiškia, kad reikšmę įgis ne tik pastato šildymo sąnaudos, bet ir emisijos, susijusios su:

• betono ir cemento gamyba;
• plieno naudojimu;
• šiltinimo medžiagomis;
• langais ir fasadų sistemomis;
• statybinių produktų transportavimu;
• pastato remontu ir atnaujinimu;
• konstrukcijų utilizavimu arba pakartotiniu naudojimu.

Pagal STR projektą nuo 2028 m. sausio 1 d. VAP rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas naujiems pastatams, kurių bendras plotas didesnis kaip 1000 m², o nuo 2030 m. sausio 1 d. – visiems naujiems pastatams.

Ilgainiui tai gali turėti didelę įtaką ir statybinių medžiagų pasirinkimui.

Energinio naudingumo sertifikatas taps išsamesnis

Naujoje sistemoje energinio naudingumo sertifikatas turėtų pateikti gerokai daugiau informacijos nei vien pastato klasę.

Aplinkos ministerija nurodo, kad numatoma išsamiau pateikti duomenis apie energijos sąnaudas, atsinaujinančią energiją ir CO₂ emisijas.

STR projekte numatoma sertifikate nurodyti, be kita ko:

• pirminės energijos sąnaudas;
• galutinės energijos sąnaudas;
• atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos santykį;
• vietoje pagamintos energijos dalį;
• šildymo bei vėsinimo poreikį;
• karšto vandens energijos sąnaudas;
• CO₂ emisijas;
• VAP rodiklį;
• sandarumo duomenis;
• pagrindinių inžinerinių sistemų charakteristikas.

Toks sertifikatas galėtų tapti informatyvesniu dokumentu ne tik projektuotojui ar ekspertui, bet ir būsto pirkėjui.

Sertifikavimas labiau remsis faktine pastato būkle

Projektas taip pat numato daugiau dėmesio faktiniam pastato įvertinimui.

Sertifikavimo ekspertas turėtų apžiūrėti pastatą vietoje ir patikrinti sertifikavimui naudojamus duomenis. Tarp pastato apžiūros ir informacijos pateikimo sertifikato registravimui negalėtų praeiti daugiau kaip 90 kalendorinių dienų.

Sertifikavimo užsakovas taip pat turėtų patvirtinti eksperto surinktus pastato būklės duomenis.

Taigi energinio naudingumo sertifikavimas labiau sietųsi su realiai įgyvendintais statybos sprendiniais, o ne vien su projektine dokumentacija.

Pokyčiai palies ir renovuojamus pastatus

Naujoji sistema taikoma ne tik naujai statybai.

Projekte apibrėžiamas esminis atnaujinimas, kai renovacijos darbų vertė viršija 25 proc. pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo.

Tokiais atvejais po 2027 m. sausio 1 d. modernizuojamiems pastatams būtų keliami aukštesni energinio naudingumo reikalavimai – numatoma B, A arba A+ klasė, išskyrus tam tikrus valstybės remiamo daugiabučių modernizavimo atvejus.

Mažesnio masto remonto metu, kai keičiamos arba papildomai šiltinamos atitvaros, joms būtų taikomi C klasės lygio reikalavimai.

Svarbiausia ilgalaikė riba – 2030 metai

Vertinant visą pokyčių paketą, 2030 m. sausio 1 d. tampa esmine data.

Nuo jos visiems naujiems pastatams turės būti taikomi visai netaršaus pastato reikalavimai. Tai jau numatyta Statybos įstatyme.

STR projekte visai netaršaus pastato standartą atitinka A ir A+ klasės.

Todėl žmonėms ir įmonėms, planuojantiems statybas artėjant prie 2030 m., vis svarbesnė bus ne tik faktinė statybos pradžios data, bet ir tai, pagal kokį reguliavimą pradėtos projektavimo bei statybą leidžiančio dokumento procedūros.

Ar dėl šių pokyčių pastatai taps brangesni?

Vienareikšmio atsakymo kol kas nėra.

Kai kurie nauji reikalavimai gali didinti pradines investicijas:

• atsinaujinančios energijos įrenginiai;
• efektyvesnės inžinerinės sistemos;
• CO₂ ir VAP skaičiavimai;
• išsamesnis sertifikavimas;
• saulės energijai pritaikyti projektiniai sprendiniai.

Tačiau STR projektas nerodo, kad būsimų aukšto energinio naudingumo pastatų reikalavimai būtų grindžiami vien didesniais šiltinimo storiais ar griežtesnėmis kiekvienos atskiros konstrukcijos normomis.

Priešingai – didesnę reikšmę įgyja viso pastato energetinė sistema ir bendras jo poveikis aplinkai.

Todėl ateityje vertinimas vis labiau apims ne tik pastato apvalkalą, bet ir šildymo, vėdinimo, vėsinimo, elektros gamybos, energijos šaltinių bei medžiagų pasirinkimo visumą.

Ką svarbiausia žinoti planuojantiems statybas?

Nors STR projektas yra labai išsamus, pagrindinius pokyčius galima sutraukti į kelias kryptis.

Keisis energinių klasių sistema. A++ klasės siūloma atsisakyti, B klasę numatant energijos beveik nevartojantiems, o A ir A+ – visai netaršiems pastatams.

Nuo 2030 m. visi nauji pastatai turės būti visai netaršūs. Šis principas jau įtvirtintas Statybos įstatyme.

Aukštesnis energinis naudingumas bus siejamas ne tik su pastato šiluminėmis savybėmis. Vis didesnę reikšmę turės atsinaujinanti energija, CO₂ emisijos ir inžinerinių sistemų efektyvumas.

Saulės energijos panaudojimas taps vis labiau integruota naujų pastatų projektavimo dalimi.

Projektuojant bus daugiau dėmesio skiriama vasaros perkaitimui ir vėsinimo poreikiui.

Nuo 2028–2030 m. palaipsniui atsiras ir viso pastato gyvavimo ciklo poveikio klimatui vertinimas.

Pokyčių daug, tačiau bendra kryptis aiški

Naujojo STR projekte gausu formulių, koeficientų ir techninių lentelių, tačiau bendroji reguliavimo kryptis gana nuosekli.

Iki šiol didelė energinio naudingumo reikalavimų dalis buvo orientuota į tai, kaip sumažinti pastato energijos poreikį.

Ateityje šalia šio klausimo vis svarbesni bus dar du:

iš kur pastatas gauna energiją ir kokį poveikį klimatui jis sukuria.

Todėl aukšto energinio naudingumo pastatas ateityje bus vertinamas kaip visuma – nuo jo architektūros, langų orientacijos ir šiluminių savybių iki šildymo sistemos, vietinės elektros gamybos ir statybai pasirinktų medžiagų.

Konkrečios STR projekto techninės reikšmės iki galutinio jo patvirtinimo dar gali keistis. Tačiau pagrindinės kryptys – visai netaršūs pastatai, atsinaujinančios energijos plėtra ir viso pastato anglies pėdsako vertinimas – jau yra gerokai platesnės Europos ir Lietuvos statybų politikos dalis.