Neoporą, kaip ir tradicinį polistireninį putplastį galima pjaustyti naudojant grubią metodiką, arba pasitelkti šiek tiek naujovių. Trumpai apie labiausia paplitusius būdus.
Įprasta metodika, tapetų peilis, su nulaužiama geležte. Tinka tik mažo storio ir tankio putplasčio lapams. Mėginant pjauti storesnį sluoksnį, geležtė susiduria su didesniu pasipriešinimu, pradeda vingiuoti, slysti į šoną. Pjūvis tada tampa ne tiesus. Paprastai taip pjaustant, peilio geležtė gana greitai atsigalanda, pjaunant padeda “draskyti” granules.
Pliusai:
- Pigu;
- Peiliukų galima įsigyti bet kurioje statybinių medžiagų parduotuvėje;
- Kol peiliukas naujas, pjaunant nelieka nuotrupų;
Minusai:
- Negalima pjauti didelio storio plokščių;
- Greitai lūžta geležtė;
- Pjovimo procesas gana lėtas;
Tradicinis medžio pjovimo įrankis gali puikiai pasitarnauti ir pjaustant neoporo termoizoliacijos plokštes. Kuo smulkesnių dantų pjūklas, tuo tikslesnis ir mažiau išdarkytas bus pjūvis. Statybose naudojant tokį pjaustymo būdą, būtina naudoti uždangas, kad vėjas neišnešiotų putplasčio nuopjovų po teritoriją.
Pliusai:
- Pjūklą galima įsigyti bet kurioje statybinių medžiagų parduotuvėje;
- Greitas pjaustymas;
Minusai:
- Pjaunant atsiranda daug putplasčio atliekų;
- Pjovimo metu grubiai pažeidžiamas neoporas, kuo didesni dantys, tuo grubesnis pjūvis;
Vis dar retai naudojamas, tačiau itin efektyvus neoporo pjovimas, naudojant elektros pagalba įkaitinamą metalinę stygą. Plona, metalinė styga, įkaitinta iki 200 laipsnių temperatūros, itin tiksliai pjauna putplastį, praktiškai nenaudojant fizinės jėgos. Pjaunant tokiu būdu nepaliekama jokių dulkių, atliekų.
Pliusai:
- Greitis;
- Tikslumas;
- Jokių dulkių;
Minusai:
- Reikalinga elektra;
- Pjovimo metu nuo karščio jaučiamas kvapas.